2011 m. Nr. 2–3 / O laiko daug, o šitiek daug jo išeikvota.
Suskaldyta, susproginėjusi šviesa
skeveldromis apmėtys tylų medžių guotą.
Rytais ant riešo žiburiuos rasa.
Įterpkite šią nuorodą į savo WordPress tinklalapį
Įterpkite šį kodą savo svetainėje